Emocinė pusiausvyra tarp darbo, šeimos ir savęs

Kaip jaučiasi dirbantys tėvai?

“…nes aš pavargau. Pavargau būti visur vienu metu – darbe, namuose, prie vaikų pamokų, skalbinių, virtuvės ir el. laiškų. Pavargau nuo to vidinio balso, kuris šnabžda, kad turiu viską spėti, viską padaryti tobulai ir dar šypsotis…”
“…Aš myliu savo vaikus. Myliu savo darbą. Bet kartais jaučiu, kad prarandu save tarp šitų dviejų pasaulių. Vienas traukia į atsakomybes, terminus ir pasiekimus, kitas – į meilę, rūpestį ir kaltę, kai nespėju duoti tiek dėmesio, kiek norėčiau. O kur dar noras turėti bent kelias minutes tik sau?...”
“…Noriu, kad mano vaikai augtų su mama, kuri moka save mylėti, o ne tik visur spėti. Šitie mokymai – tai dovana sau. O kartu ir jiems…”

Group 19 2

Kaip išmokti balanso?

Emocinė darna darbe ir namuose

Balansas tarp darbo ir asmeninio gyvenimo - tai tarsi oras. Kai jo trūksta, imame dūsti.
Kviečiu įmonių vadovus tapti emocinio raštingumo ambasadoriais savo įstaigose ir pažvelgti į kolegas kitu žvilgsniu - atviru ir priimančiu, darbo vietoje kuriančiu emocinę gerovę. Leiskime kiekvienam sustoti, įsiklausyti į save, suprasti savo, kolegos vidinę būseną ir plėtoti kuriantį santykį bendruomenėje.

Kviečiu organizacijas kartu ieškoti optimaliausių emocinės gerovės stiprinimo būdų, atsižvelgiant į poreikius ir resursus.

Siūlomos paslaugos:

  • konfidencialios asmeninės konsultacijos
  • grupiniai mokymai ir praktikos
  • emocinio klimato vertinimas
  • unikalūs, komandą formuojantys seminarai

 

Kodėl verta?

Visapusiška nauda

1.

Mažiau perdegimo – daugiau motyvacijos

Asmeninis gyvenimas ir darbas dažnai tampa nuolatinės įtampos šaltiniu. Darbuotojas, jaučiantis vidinį konfliktą tarp šių dviejų sričių, greičiau perdega, mažiau įsitraukia į veiklą ir praranda motyvaciją.

Šie mokymai padeda:

  • geriau suprasti savo emocijas,

  • atpažinti įtampos šaltinius,

  • efektyviau valdyti stresą,

  • išvengti perdegimo.

Tai ne tik pagalba kasdienybėje, bet ir investicija į tvaresnį gyvenimo ir darbo balansą.

2.

Geresnis laiko planavimas ir produktyvumas.

KET ir neuroedukacijos metodai padeda suprasti ne tik smegenų veiklą, bet ir moko nustatyti prioritetus, valdyti savo energiją ir laiką.
Tai reiškia, kad darbuotojai išmoksta dirbti ne daugiau, o protingiau – išlaikydami efektyvumą, mažindami nuovargį ir didindami pasitenkinimą darbu.

3.

Lojalumas ir pagarba darbdaviui.

Kai darbdavys rūpinasi darbuotojo gyvenimo kokybe, ypač tokiose jautriose srityse kaip pvz. tėvystė, tai palieka stiprų įspūdį. Darbuotojai jaučiasi matomi, girdimi ir suprasti – o tai stiprina jų pasitikėjimą, lojalumą ir emocinį ryšį su organizacija.

4.

Mažesnis darbuotojų kaitumas.

Perdegę ir savo gyvenimo nesubalansuojantys darbuotojai dažnai ima svarstyti apie darbo keitimą arba visai pasitraukia iš darbo rinkos.
Investicijos į jų emocinę sveikatą padidina tikimybę, kad darbuotojai liks organizacijoje ilgesniam laikui, jausis stabilesni, labiau įsitraukę ir motyvuoti.

5.

Teigiamas įmonės įvaizdis.

Darbdavys, kuris rūpinasi darbuotojų emocine gerove, yra vertinamas kaip socialiai atsakingas. Tokios organizacijos ne tik pritraukia ir išlaiko talentingus specialistus, bet ir pelno didesnę visuomenės bei verslo partnerių pagarbą. Tai – ilgalaikė investicija į organizacijos reputaciją ir sėkmę.